
Praktinis užsiėmimas - Abėcėlė
Skaitymo mokymo metodikos iš papildomo ugdymo studijų praktikos
Dirbdama su vaikais, kuriems mokymasis sekasi sunkiau, pastebėjau vieną dalyką, kuris skiria tuos, kuriems sekasi lengviau, - tėvų įsitraukimas į bendras veiklas: žaidimai, skaitymas, kelionės ar bet koks kitas praturtinantis vaiko pasaulį užsiėmimas, kuris atliekamas tiesiog būnant kartu. Kuo daugiau vaikas būna įtraukiamas į suaugusių pasaulį ir jų veiklas, tuo daugiau žinių jis turi iš gyvenimo, tuo daugiau konteksto apie pasaulį, dalykus ir tai, kaip jie veikia bei sąveikauja - tuo tvirtesnis jo pagrindas mokykloje. Iš savo studijų praktikos Suomijoje parsivežiau vieną esminę įžvalgą: vaikus mes ruošiame ne mokyklai, o gyvenimui - jie mokosi ne dėl pažymių, o dėl teigiamų patirčių, kurias sukuria patikimi suaugusieji, kurie supa jį namuose ir ugdymo įstaigose. Šios patirtys formuoja savarankišką mokymosi gebėjimą, nes to reikės visą gyvenimą, ne vien mokykloje.
Vaikai geriausiai mokosi per žaidimą. Tai nepakeičiama praktika su bet kokio amžiaus vaikais. Net ir mokymosi sunkumų turintys vaikai, kuriems sunku susikaupti ar išsėdėti vienoje vietoje, pasiekia geriausių rezultatų, kai mokymosi medžiaga pateikiama žaidimo būdu. Jei turite galimybę su jais judėti ir medžiagą pateikti taip, kad reikėtų prie jos artintis, keisti savo vietą ir nuolat judėti per informaciją - tai bus jūsų ir jūsų vaiko ar mokinio bendras laimėjimas. Toliau savo straipsniuose pasidalinsiu po vieną ugdymo metodą ir aptarsiu, kaip tai veikia ir kuo naudinga.
Praktinis užsiėmimas
Abėcėlė
Tai raidžių suporavimo žaidimas, primenantis klasikinį loto. Šį žaidimą taikau dar neskaitantiems, nes skaitymo pradžiai reikia raidžių pažinimo. Dažnai jį naudoju diagnostikai, kad pamatyčiau, kokių raidžių vaikas dar neįsisavinęs. Šis žaidimas neapkrauna vaiko, leidžia laisvai tyrinėti, raidės spalviškai suporuotos, todėl vaikams lengviau įsiminti didžiųjų ir mažųjų raidžių poras. Šį žaidimą esu sukūrusi ir su akmenukais tiems vaikams, kurie itin domisi gamtos elementais, - tiesiog ant akmenėlių užrašiau raides ir prašau jas surasti raidžių lape ir ten jas „paparkuoti”. Vaikai ypač mėgsta radimo ir padėjimo į tam skirtą vietą žaidimus - ugdymo moksle tai vadinama sėkmės pojūčiu, kuris motyvuoja vaiką įdėti pastangų.
Kodėl šis metodas veikia
Vizualinis susitelkimas. Apskritimas su švelniomis spalvomis leidžia vaikui lengviau įsiminti raidę. Smegenys sutelkia dėmesį į formos skirtumą - tuomet vaikui lengviau atpažinti raidę ir ją įvardinti su suaugusiųjų pagalba. Taip lavinsite ir tarimą.
Spalvinis kodavimas. Kiekviena pora - ta pati spalva. Vaikas gali patikrinti savo pasirinkimą be suaugusiojo. Tai Montessori principas: jis pats geba pastebėti klaidą ir ištaisyti be niekieno įsikišimo. Tai ugdo savarankiškumą ir mažina baimę suklysti.
Poravimo metodas. Ieškodamas raidės poros vaikas lavina darbinę atmintį ir gebėjimą grupuoti. Būtent tai, ko reikia mokytis skaityti: tekstuose mažosios ir didžiosios raidės pasitaiko vienodai dažnai.
Jutiminis mokymasis. Korteles galima dėlioti ant grindų, nešiotis su savimi, pasiimti į išvykas, pritaikyti kituose vaiko žaidimuose kaip papildomą ugdymo priemonę su turimais žaislais. Turint iškirptas korteles po ranka ir nuolat jas įtraukiant į kasdieninius žaidimus, tai stiprina atpažinimą žymiai labiau nei žiūrėjimas į ekraną ar knygelę su daugybe raidžių. Korteles taip pat galite sudėti į krepšelį, traukti po vieną ir sugalvoti po žodį iš ištrauktos raidės - tai mėgstamiausias vaikų žaidimas ilgose kelionėse, kuriose nuobodulys pakeičiamas nuotykiais ir atradimais, kurie nepaprastai ugdo.
Rezultatai ugdyme: vaikas, pažįstantis visas raides, daug sklandžiau perpranta skiemenų jungimą ir anksčiau pradeda skaityti savarankiškai.
Jei šį žaidimą jums pavyks pritaikyti, pasidalinkite, kaip sekėsi, ką pastebėjote ir kaip jį panaudojote - galbūt atradote savo būdą. Šios žinios leis plačiau tirti metodų naudą.



